Kiekvienais metais prasidėjus šildymo sezonui fiksuojamas panaudotos alyvos kiekių sumažėjimas, t. y. panaudotos alyvos pridavimas atliekų tvarkytojams mažėja. Pasak aplinkosaugininkų taip nutinka greičiausiai, dėl to, kad ją žmonės ir dėl informacijos stokos, ir dėl abejingumo aplinkosaugos problemoms netinkamai naudoja buityje ar tiesiog netinkamai pašalina.

Aplinkosaugos reikalavimų nepaisantys automobilių servisai panaudotą tepalą naudoja kaip kurą šildant patalpas, taip kenkdami ne tik sau, savo artimiesiems, bet ir visai supančiai aplinkai. Tai ypač pastebima žiemą, kada prasideda šalčiai. Tą byloja ir alyvos atliekų tvarkytojų pateikta statistika: vasarą surenkama daugiau alyvos nei žiemą.

Neretai žmonės ir įmonės degindami panaudotą tepalą, nesusimąsto, kad naudoja netinkamas krosneles, kurios nefiltruoja į orą išskiriamų kenksmingų medžiagų. Tuo tarpu alyvos atliekas draudžiama deginti buitiniuose katiluose, skirtuose dirbtuvių patalpoms šildyti. Alyvų atliekoms deginti taikomi Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, šiai veiklai būtina turėti leidimą.

Alyvos atliekos turi vieną didžiausių poveikių aplinkai iš visų transporto priemonių eksploatavimo ar pramonės atliekų, nes jos yra netirpios, patvarios ir prisotintos nuodingaisiais chemikalais bei sunkiaisiais metalais. Alyva prilimpa prie bet kokių paviršių. Ji plūduriuoja ir teršia vandenis, juos padengdama orui nelaidžia plėvele. Ji lėtai praranda klampumo savybes ir lėtai garuoja.

Vienas netinkamiausių ir kenksmingiausių panaudoto tepalo naudojimų – jo deginimas. Mokslininkai įspėja, kad deginant alyvas aplinkos ore pasklinda ne tik nemalonūs kvapai, bet ir išsiskiria daug kenksmingų medžiagų – sunkieji metalai (kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, švinas, varis, vanadis, cinkas ir kt. metalai), magnis, halogenai (fluoras, chloras), PCB, PCT, dioksinai, furanai bei įprasti kuro degimo produktai – sieros dioksidas, azoto oksidai, anglies oksidai, kietosios dalelės ir kt.

Deginant alyvos atliekas, į orą patenka kietųjų dalelių, kurių didelė koncentracija atmosferoje sukelia įvairių kvėpavimo ir odos ligų grėsmę. Deginant alyvą tokiomis sąlygomis sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir sukimba su dirvos dalelėmis, taip užteršia dirvą, o vėliau ir gruntinį vandenį. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Todėl yra labai svarbu tokias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto.

Panaudota automobilių alyva, kaip ir kitos pavojingos atliekos, turi būti surenkamos ir perdirbamos pagal itin griežtai nustatytą tvarką. Tinkamiausias būdas tvarkyti alyvos atliekas ir tepalus – atiduoti juos saugiai sutvarkyti pavojingų atliekų tvarkytojams. Alyvos atliekos yra vertingas išteklius. Jas perdirbant, galite apsaugoti aplinką ir taupyti energiją bei neatsinaujinančius naftos išteklius.

Naudota alyva gali būti sėkmingai regeneruota į bazinę alyvą – žaliavą, tinkančią tolesnei alyvos produktų gamybai. Perdirbta variklinė alyva gali būti panaudojama įvairiais būdais – asfalto, pramoninių bei buitinių katilų, plieno gamyboje, perdirbama į naujos kartos variklinę alyvą ar mazutą.

Perdirbimas yra geriausia alyvos atliekų sutvarkymo forma, nes tai alyvą padaro tarsi naują, vėl tinkamą tepimui. Jau kartą naudota alyva gali būti surenkama, perdirbama bei vėl ir vėl naudojama.

Draudžiama:

  • alyvos atliekas maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis, jų negalima pilti į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius, drenažo ir kanalizacijos sistemas, paviršinio bei požeminio vandens telkinius ar tiesiog ant žemės;
  •  perduoti susidariusias alyvos atliekas leidimo tokias atliekas tvarkyti neturinčioms įmonėms;
  • deginti alyvos atliekas tam nepritaikytose krosnyse ir neturint teisės to daryti.

 

Atliekų turėtojai susidariusias alyvos atliekas gali:

  • pristatyti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, esančias Tauragės r., Jurbarko r., Šilalės r. ir Pagėgių savivaldybėse. Informaciją apie priimamas atliekas ir darbo laiką rasite čia.
  • atiduoti atliekų tvarkytojams, kai šie vykdo alyvų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką;
  • teisės aktų nustatyta tvarka perduoti alyvų gamintojams (importuotojams) ir platintojams, kai savivaldybės teritorijoje įdiegta papildanti šių atliekų surinkimo sistema.

Aplinkos apsaugos specialistai primena, kad už aplinkos teršimą galima sulaukti nuobaudų tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms. Vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodeksu netinkamas pavojingų atliekų tvarkymas gali užtraukti baudą iki 1737 eurų.

UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašo bendradarbiauti ir nebūti abejingais – žinančius konkrečius faktus, kas, kur, kada degina atidirbtas alyvas, nors tai daryti yra griežtai draudžiama, apie tai pranešti Tauragės rajono agentūrai (Tel. Nr. 8 446 61 852), Šilalės rajono agentūrai (Tel. Nr. 8 449 74 461), Pagėgių agentūrai (Tel. Nr. 8 441 56 102), Jurbarko rajono agentūrai (Tel. Nr. 8 447 79 208).